Tag Archives: breketu kaina
Kokia šypsenos kaina?
Odontologai teigia, jog praktiškai daugiau nei pusė visų žmonių turi kokių nors žandikaulio ar dantų patologijų. Nelaimei ši tendencija tampa vis pastebimesnė ir žmonių su žandikaulio ir dantų problemomis vis daugėja. Daugelis mokyklose besilankančių stomatologų su nerimu pripažįsta, jog daugeliui vaikų reikia ortodonto pagalbos.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl mūsų dantys auga ne taip, kaip turėtų? Didžiausią įtaką dantų augimui daro genetika. Jei šeimoje nors vienas iš tėvų turi problemų su dantimis ar kreivus dantis, vaikui iškyla nemaža rizika taip pat turėti kreivus dantis, o jei abu tėvai turi kreivus dantis – beveik 100%, kad vaikas taip pat turės problemų. Kitas lemtingas faktorius lemiantis ar dantys auga taisyklingai yra maitinimo tipas kūdikystėje. Jeigu kūdikis maitinamas natūraliai, paprastai nekyla sąkandžio problemų, kadangi žandikauliai turi galimybę augti normaliai. Tačiau, jeigu vaikas maitintas dirbtinai, greičiausiai gali kilti sąkandžio anomalija, nes geriant iš buteliuko, čiulpiant kitaip juda žandikaulis. Trečia priežastis įtakojanti netaisyklingą dantų augimą yra vaiko žalingi įpročiai: piršto, pieštuko čiulpimas, nagų graužimas, liežuvio čiulpimas.
Nors daugeliui atrodo jog netaisyklingai augantys dantys yra tik estetinė problema, tačiau tai kelia ir rimtesnių problemų. Esant labai netaisyklingai suaugusiems dantis, tarpas tarp apatinių ir viršutinių dantų sukelia dikcijos problemas, žmogui sunku artikuliuoti žodžius, atsiranda šveplumas. Taip pat gali prasidėti įvairios ligos, pavyzdžiui, periodontitas ar periodontozė. Esant dar didesniai sąkandžio patalogijai atsiranda pavojus ir traumuoti gleivinę ar gomurį.
Deja, dažnai gydytis renkasi ne tie, kuriems iš tikrųjų reikia, o tiesiog norintys pagerinti savo išvaizdą. Suvokimas, jog tiesūs tvarkingi dantys reikalingi ne vien dėl grožio, bet ir dėl sveikatos ateina labai lėtai. Visgi, svarbiausia susirūpinti ir pradėti gydymą. Geriausiai netaisyklingo sąkandžio taisymui tinkamiausi dantų breketai. Jie priklijuojami ant dantų ir visą gydymo periodą yra burnoje. Plokštelės tokiems žmonėms nėra labai efektyvios, nes jos gali išspręsti tik kokią nors vietinę problemą – šiek tiek praplėsti, šiek tiek praskirti. Be to, suaugusieji nelabai toleruoja išimamus aparatus.
Daugelis mano, jog breketai dantims tinkamiausi jaunimui. Tačiau amžius nėra riba, svarbesnė yra dantų būklė. Svarbu, kad nebūtų periodontozės, karieso, būtų gera burnos higiena. Jei dantys sveiki, tiek trisdešimtmetis, tiek keturiasdešimtmetis gali pradėti nešioti breketus. Beje, gydytojai su šypsena prisimena atvejus, kuomet pacientai, kurie dar nebuvo suradę savo antrųjų pusių, pradėję nešioti breketus sutiko savo antras puses ir sukūrė šeimas. Taigi, pasirodo, breketai kaip kokie kupidonai gali padėti surasti laimę ir meilę.
Breketai – turtingųjų privilegija?
Dantų tiesinimas reikalingas daugeliui žmonių. Tik nedaugelis turi visiškai tiesius dantis ir gali džiaugtis taisyklingu sąkandžiu. Kreivi ir persidengę ar reti dantys ne tik negražiai atrodo, bet ir kenkia sąkandžio funkcijai. Kreivi dantys gali trukdyti kramtyti, valantis pasiekti dantų sieneles, aiškiai kalbėti ar atlikti žandikaulio funkcijas. Šiuo metu populiariausias ir efektyviausias būdas yra dantų tiesinimas breketais. Nors rekomenduojama dantų tiesinimu rūpintis kuo jaunesniems, geriausia paaugliams, tačiau breketai dantims suteikia galimybę ištiesinti dantis ir vyresnio amžiaus pacientams.
Paskutiniais metais žiniasklaidoje nuskambėjo ne viena istorija apie įžymybes dėvinčias breketus. Pavyzdžiui, Pikaso nariui Robertui breketai muštynių metu padėjo apsaugoti žandikaulį, o kita Lietuvos įžymybė Vaidas Baumila sėkmingai nešioja breketus. Greičiausiai žvaigždės būtent ir išpopuliarino dantų tiesinimą breketais. Tačiau tuo pačiu susidarė klaidingas požiūris jog breketai yra mados reikalas ir kad breketus gali sau leisti tik turtingos žvaigždės. Tai yra tik mitas. Pirma, breketai nėra nešiojami dėl mados, tai yra saugi ir efektyvi priemonė dantų tiesinimui. Antra, nors ir kainuoja nemažai, tačiau kaina tikrai įkandama ne vien žvaigždėm.
Būtent klausimas kiek kainuoja breketai yra pagrindinis svarstant kokius breketus pasirinkti ir ar apskritai dėtis breketus. Dantų tiesinimas breketais yra įsipareigojimas truksiantis 1,5-2 metus. Per tą laiką teks nuolatos lankytis pas dantų gydytoją, skirti ypatingą dėmesį burnos higienai bei maistui kurį teks kramtyti. Tačiau nepaisant kainos, ši ilgalaikė investicija atsiperka su kaupu, kaip teigia ne vien Lietuvos žvaigždės, bet ir paprasti breketus jau išbandę žmonės.
Jei trumpai žvilgtelėjus į vyraujančias kainas, tai breketai Vilniuje kainuoja įvairiai priklausomai nuo breketų tipo. Kaina skirtingose odontologijos klinikose gali skirtis. Tačiau galima drąsiai teigti, jog galvojant apie breketus reikėtų turėti omenyje tokias kainas:
metalinių breketų sistema vienam žandikauliui nuo 1300 Lt iki 1600 Lt
Keramikinių breketų sistema vienam žandikauliui nuo 2200 Lt iki 3800 Lt
Metaliniai breketai yra pigiausi, keramikiniai brangesni, liežuviniai yra brangiausi. Taip pat derėtų nepamiršti jog apsilankymas pas gydytojus, specialios valymo priemonės taip pat prisideda prie šios orientacinės kainos.
Daugeliui tūkstantinės sumos skirtos breketams atrodo pernelyg brangu, tačiau kaip liaudis sako „grožis reikalauja aukų“. Visgi, esant situacijai kuomet visos sumos pacientas surinkti negali, klinikos siūlo pirkti breketus išsimokėtinai. Padalinę sumą gydymo periodui ar keliems metams, breketų kaina nebeatrodo tokia skaudi piniginei. Breketai išsimokėtinai puikus paskutinių metų klinikų pasiūlymas.
Vidinių breketų ypatumai
Lietuvoje vidiniai breketai vis dar yra naujovė, bet gana sparčiai populiarėja. vidiniai breketai, dar kitaip vadinami nematomi breketai ar liežuviniai breketai yra klijuojami iš vidinės dantų pusės, būtent todėl jų beveik nesimato žmogui šypsantis ar kalbant. Tai aktualu savo išvaizda besirūpinantiems žmonėms, kuriems svarbu ne tik ištiesinti nelygius dantis, bet ir tai, kaip gydymo metu jie atrodys, todėl vidiniai breketai jiems yra puiki išeitis.
Vidinių breketų privalumai:
- išoriškai yra visai nematomi;
- atrodo labai estetiškai.
Vidinių breketų trūkumai:
- tinka ne visiems klinikiniams atvejams;
- breketai dirgina liežuvio gleivinę, kuri yra jautresnė nei skruostai ar lūpos (skruostus ir lūpas paprastai dirgina breketai, klijuojami ant išorinės dantų pusės);
- sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis;
- ženkliai brangesni už metalinius ar keramikinius breketus.
Būtent breketų kaina dažnai atbaido potencialius tokių breketų nešiotojus. Vidiniai breketai kainuoja šiek tiek daugiau, mat jie kiekvienam žmogui gaminami individualiai. Visi išoriniai breketai gaminami masiškai. Juos tereikia užklijuoti ant dantų. Tuo tarpu liežuviniai breketai gaminami individualiai pagal nuimtus paciento dantų atspaudus. Kadangi gamyba individuali, o ne imamas standartas iš lentynos, gamyba paprastai užtrunka kelias savaites.
Tiesinant dantis vidiniais breketais šiek tiek skiriasi ir jų priežiūra. Vidinius breketus paprasčiau valyti dėl to, kad jie padengia didesnę danties dalį nei priekiniai, kuriuos paprastai stengiamasi padaryti kuo mažesnius. Kuomet naudojami priekiniai breketai, didesnis danties plotas yra atidengtas. Prie jų gali lipti maistas, kauptis apnašos ir jeigu žmogus dantų tinkamai nevalo, neprižiūri, jie ima gesti. Iš vidinės dantų pusės klijuojamų breketų padas būna platus, o jį prispaudžiantis breketas – mažiukas. Taigi lieka mažai laisvo audinio, mažiau ant jo nusėda ir apnašų. Kita vertus, net jeigu dantis ir ima gesti, estetine prasme užplombuota vidinė danties dalis yra geriau negu priekinis paviršius.
Yra įsivyravęs klaidingas mitas jog breketai gadina dantis. Ištikro dantys genda ne dėl breketų, o dėl netinkamos priežiūros. Žinoma, tiesinant dantis breketais jų priežiūra yra sudėtingesnė negu tada, kai jų nėra: reikia ir papildomo šepetėlio, ir daugiau laiko skirti dantims valyti. Šiokių tokių nepatogumų atsiranda ir dėl to, kad po kiekvieno valgio dantis reikia bent jau praskalauti, nes prie jų prikimba maistas. Kalbant apie vidinius breketus. Tai jie yra pranašesni už išorinius breketus, nes maisto likučiai nėra taip akivaizdžiai matomi.
Plati šypsena ir tiesūs dantys – įmanoma!
Statistika kartais gasdina. Teigiama, jog tik apie 10 -20% gyventojų gali didžiuotis turintys tiesius dantis. Tačiau tai nereiškia jog visi likę vaikšto kreivais dantimis gąsdindami vaikus. Pastaraisiais dešimtmečiais stomatologijos sritis padarė milžinišką pažangą leisdami kiekvienam norinčiam gydytis ir susitvarkyti šypseną. Didelę įtaką šypsenų gražinimui davė breketų atsiradimas. Nors pasaulyje breketai jau naudojami per 100 metų, lietuviai šį terminą išgirdo prieš kiek daugiau nei 15 metų kai Lietuvoje pradėtas taikyti užsienio gydytojų taikoma dantų tiesinimo, žandikaulių taisyklingo sąkandžio koregavimo metodas. Metodas tobulėjo ir dabar breketus sudaro mažos „sagutės“ turinčios sparnelius ir mažą įpjovą per vidurį, į kurią įkišama viela, jungianti visus dantis. Anksčiau breketai buvo tik metaliniai, tad juos nešiojantys žmonės jautė diskomfortą, kai tekdavo nusišypsoti „metaline“ šypsena. Tačiau dabar yra iš ko pasirinkti: permatomi, keramikiniai arba breketai dedami vidinėje dantų pusėje padės išvengti estetinio diskomforto. Breketus pirmiausia rinkosi patys drąsiausi ir dažniausiai tai buvo merginos, bet dabar breketus renkasi ir vaikinai.
Neseniai Lietuvoje pradėti plačiau naudoti breketai, netruko pasitvirtinti kaip efektyvi dantų tiesinimo priemonė. Breketai – tai daug veiksmingesnė dantų tiesinimo priemonė už anksčiau bandytas. Nors derėtų nepamiršti jog kiekvienas ortodontinis aparatas – ir plokštelė, ir breketai – turi konkrečią paskirtį. Breketai – išganymas tiems, kurių dantys kreivi, sukandimas nelygus, o tarp dantų šviečia dideli tarpai. Tėvai ypač turėtų atkreipti dėmesį į 8-9 metų vaikus, nes būtent sulaukus tokio amžiaus tampa pastebimi sukandimo defektai, tačiau gydytojas ortodontas gali būsimą problemą pastebėti ir kur kas anksčiau. Tačiau amžius breketams nesvarbus. Jais tiesintis ir gražintis dantis gali ir vaikai, ir suaugę. Vaikams dažnai siūlomi spalvoti įvairių formų breketai, o suaugusiems – mažiau pastebimi dantų spalvos ar beveik nematomi.
Kuomet pasirenkamas gydymas breketais, reikia ypač susirūpinti burnos higiena. Aplink metaliukus kaupiasi maisto likučiai, apnašos, todėl dantis tenka valyti po kiekvieno valgymo ar užkandžiavimo. Įprasto dantų šepetėlio nepakanka, papildomai reikia naudoti specialias, breketus nešiojantiems žmonėms skirtas burnos priežiūros priemones. Nesilaikant gydytojų nurodymų dėl burnos ir dantų priežiūros nešiojant breketus, gali pradėti kraujuoti dantenos, pažeidžiamas dantų emalis, jie pradeda gesti, vystosi ėduonis. Kai kurie pacientai skundžiasi erzinančiu dantų tempimu, kuris dažniausiai pasireiškia adaptaciniu periodu. Užsidėjus breketus, gydytojai pataria nekramtyti labai kieto maisto, kramtomosios gumos, vengti vienu metu vartoti kontrastingos temperatūros maistą, pvz., kavos su ledais, nes smulkios detalės gali atsiklijuoti.
